2017 m. įvairūs renginiai

Apie gerai žinomus augalus, bet mums nežinomas tų augalų vaistines savybes

Motinos dieną gausiai rinkosi žagariečiai ir miesto švečiai į gamtos mokyklos organizuotą renginį Žagarės dvaro rūmuose. Po gražių kultūros centro ir meno mokyklos auklėtinių sveikinimo žodžių ir šventinių muzikos akordų, skirtų Mamoms,  žolininkė Adelė Karaliūnaitė dar kartą perkėlė visus klausytojus į nuostabią pavasarėjančią gamtą. Ketvirtas žolininkės susitikimas buvo skirtas mamos tradiciniam lietuviškam darželiui ir jo augalams.

Pasak lektorės, nuo neatmenamų laikų darželiuose, kaip gėlės, būdavo auginamos vaistažolės bei prieskoniai. Ypač gražinti sodybas imtasi po baudžiavos panaikinimo 1861 metais, kai valstiečiams buvo suteikta asmeninė laisvė ir teisė išsipirkti žemę. Daugumą augalų moterys parsinešdavo iš gamtos. Jazminai, alyvos, putinai paprastai augdavo darželio kampe, erškėtrožių krūmas – arčiau trobos durų.

Baltąją leliją, rūtą augindavo darželio viduryje – jos buvo laikomos garbingiausiomis gėlėmis.

Adelė Karaliūnaitė priminė, kad senieji darželiai nepasižymėjo dekoratyviais augalais, daugiausiai lietuvaitės juose sodindavo iš gamtos parsineštas vaistažoles. Jos ne tik puošdavo aplinką, bet būdavo šalia, kai prireikdavo vienaip ar kitaip sunegalavus. Svarbiausia darželio funkcija buvo ne grožis, o nauda. Pavyzdžiui, šiandien retai sutinkama vaistinė balzamita anais laikais buvo vienas iš populiariausų augalų. Darželiuose mėgta auginti šalaviją, kvapųjį mairūną. Darželyje garbingoje vietoje buvo sodinamas diemedis. Šis augalas pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvių tautosakoje jis dažnai minimas, nes tikėta, kad diemedis apsaugo nuo blogio, tai – Dievo medis.

Taigi, iš Adelės išgirdome, ką augindavo lietuvaitės savo darželiuose, kad augalai, gėlės skleidė ne tik grožį, bet buvo naudingi ir žmogaus sveikatai. Kokių tik žolynų darželyje neaugo...Žolininkė pasakojo apie visiems gerai žinomus augalus, bet mums nežinomas tų augalų vaistines savybes. Išties buvo labai įdomu sužinoti, kuo naudingas bijūnas, mėlynoji kurpelė, pavasarinė raktažolė, purpurinė lelija, diemedis, šparagai, žirneliai ir dar dešimtys augalų ir kaip iš jų pasigaminti nuoviras, arbatas ar tepalą...

Žolininkė mano, kad gamtos gurkšnį būtina gauti kiekvieną dieną. Ypač svarbu neleisti imuninei sistemai pamiršti, kas mes esame. Iš laukinio augalo mes gauname pirmapradę medžiagą, nepakeistą, neužnuodytą, nesudarkytą. Kartais tereikia išeiti į gretimą mišką, paupį ar pievą ir nusiskinti žolelę - ji pastiprins sveikatą. Gamta duoda tiek vertingo, tik žmogus arba pritrūksta žinių, arba dažniausiai tingi tomis vertybėmis pasinaudoti.
Puiku, kai darželiuose auga mūsų laukų augalai, kurie dovanoja žmogaus kūnui geriausias dovanas.

Grožis ir darna darželyje žaliuoja, žydi, noksta, barsto sėklas, dygsta. Taip sukasi amžinas gamtos ratas, kurio dalis yra ir žmogus.

Vida Paulauskienė, vyr. specialistė projektų rengimui ir valdymui