Naujienos

Žagarės regioninio parko lankytojų centre atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Caspersen pasirašo svečių knygoje
Nuotr. R. Ginkaus

                     Žagarės regioninio parko direkcija drauge su Šveicarijos lietuvių bendruomene 2018 metus pradėjo renginiu, skirtu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Praėjusį penktadienį (sausio 5 d.) Žagarės regioninio parko lankytojų centre atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“. Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

                       Savo kelionę po Lietuvą pradėjusi 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas keliaus per visus jubiliejų mininčius metus, o  jubiliejiniai atkurtos Lietuvos valstybės metai pradėti Žagarės dvaro rūmuose įsikūrusiame Žagarės regioninio parko lankytojų centre.

                       Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat - šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių siekiant sumažinti priešpriešą tarp mūsų šalyje gyvenančių ir į kitas šalis emigravusių tautiečių.

                      Fotografijų parodai pasirinktas pavadinimas „Lietuvių Šveicarija“ ne tik dėl įspūdingų šios šalies gamtos vaizdų, bet ir dėl vaizduojamų lietuviams svarbių Šveicarijos vietų ar istorinių faktų, paties požiūrio. Paroda sudaryta iš dviejų dalių: istorinės ir meninės. Tokio formato paroda, pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, apeliuoja į platesnę auditoriją. Istorinė dalis skirta vyresnio amžiaus žmonėms, meninė – moksleiviams.

                      Pirmieji lietuviai į Šveicariją atvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šiuo metu Šveicarijoje gyvena tik apie 2000 lietuvių. Bendruomenės veikloje dalyvauja apie 150 iš jų.  Šveicarija dar žinoma lietuviams ir kaip dviejų signatarų gyvenimo vieta – daktaro Jurgio Šaulio ir prelato Kazimiero Stepono Šaulio. Abu tremtyje Šveicarijoje gyveno apie 20 metų, ten mirė ir buvo palaidoti. Po 4 metų prelato Kazimiero Šaulio palaikai perkelti į Romą, o daktaro Jurgio Šaulio palaikai iki dabar ilsisi Šveicarijoje.

                      Pirmoji parodos fotografija vaizduoja jubiliejinio „Šveicarijos lietuvių žinios“ leidinio viršelį 1951-2001-2011 (Ilonos Katkienės koliažas), kuriame - Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai. Tai keturių kartų žmonės: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, jų vaikai, „trečiabangiai“ ir jų vaikai. Leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“ pradėtas leisti 1951 m. Iki 1953 m. išleisti 7 numeriai. Tačiau sovietmečiu Šveicarijoje lietuvių beliko tik apie pusšimtį, todėl laikraščio leidyba sustabdyta ir atnaujinta tik 2001 m. 2011 m. minėtas atkurto leidinio dešimtmetis ir pirmojo numerio išleidimo šešiasdešimtmetis.

                      Kitoje parodos fotografijoje - karo pabėgėliai lietuviai Yverdon‘e ir Cossonay darbo stovykloje 1945m. (Dianos Brunner koliažas). Antrojo pasaulinio karo metais Šveicarija buvo neutrali šalis ir nerėmė nė vienos kariaujančios pusės, todėl į neutralią šalį nebuvo priimami ir karo pabėgėliai. Siena buvo atidaryta tik dvi dienas jau pasibaigus karui - 1945 m. balandžio 23 – 24 d. Kas suspėjo tuo metu praeiti sieną, pateko į Šveicariją. Reikėjo laikytis nurodymo kirsti sieną pavieniui, būriu nebuvo galima eiti. Lietuvių pabėgėlių stovyklai buvo suteiktas atskiras pastatas prancūziškoje Šveicarijos dalyje Yverdon‘o miestelyje. Po karo atsigavus kitoms Europos šalims, Amerikai, Šveicarija stūmė laukan į šią šalį atvykusius pabėgėlius. Pabėgėliams nebuvo leidžiama dirbti neapmokamo darbo, kad jie greičiau atsigautų ir išvyktų į kitas šalis. Dalis jaunuolių pradėjo studijuoti universitetuose, vyrai dirbo Cossonay stovykloje ir už darbą gavo nedidelį atlygį. Pabėgėlių stovykla egzistavo tik pusantrų metų. 1948 m. kitoms šalims atidarius sienas, pabėgėliai buvo išstumti. Galimybė pasilikti suteikta tik studentams ir ligoniams. Taigi 1945 m. galima laikyti lietuvių bendruomenės ištakomis.

                      Parodos fotografijose taip pat vaizduojamas lietuviškų šokių ansamblis „Viltis“ (Dianos Brunner koliažas), suburtas Joanos Stasiulienės. Neįprasta ir įdomu tai, jog kolektyve buvo suburti šveicarai, šokę lietuviškus tautinius šokius, patys savo rankomis pasisiuvę lietuviškus tautinius rūbus. Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, tai puiki patriotiško žmogaus iliustracija. Neįmanoma įsivaizduoti Šveicarijos lietuvių bendruomenės be vienuolių. Vienuolių buvo daug, bet labiausiai žinomos Ingenbohl‘io vienuolyno seserys lietuvaitės. Jame gyveno 60 seserų lietuvių. Tai vienos rūpestingiausių vienuolių, kurios buvo siunčiamos į pačias sunkiausias užduotis, nes geriausiai atliko savo pareigą. 

                      Vienoje iš fotografijų vaizduojamos visos 5 memorialinės lentos, kurias Šveicarijoje atidengė „trečiabangiai“. Pirmoji memorialinė lenta yra skirta Jonui Mačiuliui – Maironiui ir atidengta 2007 m. ant vilos, kurioje jis atostogaudavo Šveicarijoje. Kitos lentos skirtos prof. Juozui Eretui (2009 m.), prelatui Kazimierui Steponui Šauliui, Ramūnui Bytautui ir Antanui Samuoliui.    

                      Į parodą taip pat įtrauktos fotografijos, kuriose vaizduojamos knygos apie Šveicarijos lietuvius ir lietuvius Šveicarijoje, kaip Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kūrybinė grupė leidžiasi Balio Sruogos takais. Medžiaga knygai buvo renkama 8 mėnesius ir skirta Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Knygos leidėjų tikslas buvo ne tik parašyti tekstą, bet ir praeiti Balio Sruogos takais per kalnus, nes 1928 m. ir 1930 m. Balys Sruoga su studentų grupėmis keliavo po kalnus Šveicarijoje.

                      Šveicarijoje yra įsikūręs ir lietuviškos knygos klubas Ciuriche, lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, švenčiamos lietuviškos šventės, tokios kaip Vasario 16-oji, Joninės, minimas Adventas, lietuviai buriasi į įvairius susitikimus ir turi net savo krepšinio komandą. Visa tai vaizduoja parodos fotografijos.

                      Meninėje fotografijų parodos dalyje atsispindi įspūdinga Šveicarijos gamta ir tradicijos. Fotografijose galima pamatyti įspūdingąjį Matterhorn kalną, kurio vienoje pusėje Šveicarija, kitoje – Italija, Šveicarijos piramides, Maironio apdainuotą Keturių Kantonų ežerą, Aletsch ir Rosenlaui ledynai, įspūdingą žiemos rūką, kuriame jau už poros metrų nieko neįmanoma matyti, vynuogynus, be kurių neįsivaizduojama Šveicarija, Thun‘o ežeras, Areuse tarpeklis, Werdenberg‘o pilis, Šveicarijos nacionalinę gėlę edelveisą, kuri simbolizuoja kilimą į viršų, tik Šveicarijoje egzistuojančią sporto šaką švingen.  

                      Dėkojame Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkai Jūratei Caspersen už įdomų, informatyvų parodos pristatymą. Ši paroda Žagarės regioninio parko lankytojų centre bus eksponuojama iki š.m. sausio 30 d., todėl kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti įspūdingais vaizdais bei susipažinti su lietuvių bendruomenės Šveicarijoje istorija.

Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė Modesta Bielskienė