Naujienos

Aukščiausia Linkuvos kalvagūbrio dalis – Gaudikių geomorfologiniame draustinyje

Gaudikių geomorfologinis draustinis

Joniškio rajone Žagarės regioniniame parke stūkso daugiausia iškilusi Linkuvos kalvagūbrio dalis, nes išsidėsčiusi ant aukščiausiai iškilusio dolomitinio pamato ir pasiekia aukščiausią paviršiaus tašką 97,25 m ties Gaudikių kaimu. Čia įsteigtas Gaudikių geomorfologinis draustinis, užimantis 322 ha ir apimantis vaizdingą Linkuvos gūbrio atkarpą tarp Gaudikių ir Tarbūčių kaimų.

Gaudikių geomorfologinio draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti Gaudikių moreninį gūbrį – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentą. Morena – ledyno nešamų uolienų sankaupa ar ledyno atneštų uolienų nuolaužų (riedulių, skaldos, akmens luistų), smėlio, molio pylimas ar krūva vietoje, kur tirpo ledynas. Gaudikių geomorfologiniame draustinyje esanti aukščiausia Linkuvos moreninio kalvagūbrio dalis suformuota tirpstant paskutiniam ledynui. Linkuvos kalvagūbris ištįsęs lanku, išgaubtu į pietus. Jo ilgis net 120 km, plotis siekia nuo 1 iki 3 km.

Paskutiniojo, vadinamojo Nemuno apledėjimo, ledynas, pasitraukdamas iš Pietų Lietuvos, kelis kartus ne tik sustojo, bet ir pakartotinai vėl pasistūmėdavo pirmyn. Paskutinysis šio bendrai besitraukiančio ledyno sustojimas prieš 13000 m. buvo būtent Šiaurės Lietuvoje. Dabar reljefe jis pažymėtas Linkuvos galinės morenos gūbriu ir Žiemgalos lyguma. Šis reljefas pagal atsiradimo laiką yra pats jauniausias Lietuvoje. Pietvakarinį ir pietinį Joniškio rajono pakraštį juosianti Linkuvos kalvagūbrio dalis (Dilbinai, Juodeikiai, Rudiškiai ir kt. kaimai) daugiausia sudaryta iš moreninio priemolio. Ilgos ir plokščios kalvos palaipsniui pereina į negilias įlomes, kuriomis nutįsta mažai vandeningos upelių vagos. Nežiūrint to, kad šis kalvagūbris kitų aukštumų tarpe atrodo neryškus, geologiniu atžvilgiu yra labai reikšmingas, žymimas įvairių šalių mokslininkų visuose įvairaus mastelio žemėlapiuose, nes parodo paskutinio apledėjimo, paskutinio ledyno slinkimo ribą. Ši riba yra išreikšta taisyklingo lanko formos gūbriu, parodančiu ledyninės plaštakos, atšliaužusios nuo Rygos įlankos, kuri, kaip buldozeris, sustūmė aukštumą, padėtį. Skirtingi gūbrio šlaitai (pietinis status, šiaurinis nuolaidus) parodo ir skirtingas jų formavimosi sąlygas. Šiaurinį formavo palaipsniui besitraukiantis ledynas, t.y. tada, kada daugiau nutirpdavo, negu pritekėdavo, o pietinio šlaito statumas rodo jo kontaktinį formavimosi pobūdį, kada Mūšos įlomoje išlikęs nuo ankstyvesnio ledyno atskilo didelis ledo luitas, sulaikė kaip stati siena slenkančią iš šiaurės ledyninę plaštaką, ir nulėmė Linkuvos gūbrio susiformavimo vietą. Vakarinėje šios įlomės dalyje, ištirpus ledynui, atsirado didelis ežeras, kuris ilgainiui užpelkėjo. Jo vietoje susiformavo Mūšos tyrelio pelkė, o joje išliko tik buvusio ežero likutis – Miknaičių ežeras, vienintelis natūralus ežeras Joniškio rajone.

Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė