Naujienos

Atnaujinti stendai apie partizanus ir jų vadą

Vienas žymiausių Joniškio krašte veikusių partizanų vadų – Matynas Kliausius-Tautvydas – Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iškiliausių Tėvynės laisvės gynėjų, Kęstučio apygardos Genio rinktinės, vėliau pervadintos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vardu, įkūrėjas ir vadas. 2019 m. pavasarį atnaujinti informaciniai stendai apie šį svarbų laisvės gynėją bei Dilbinėlių pamiškėje žuvusius partizanus.

                      Martynas Kliausius gimė 1911 m. kovo 8 d. Joniškyje 5 vaikus išauginusioje ūkininkų šeimoje. Baigęs visas tuo metu tebuvusias Joniškio progimnazijos klases ir Linkuvos gimnaziją, toliau mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią pabaigus jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Mėgo techniką, visoje Lietuvoje buvo žinomas kaip radijo mėgėjas. Išėjęs į atsargą kurį laiką dirbo Kauno ryšių valdyboje, 1940 m. paskirtas Radijo priežiūros viršininku. Kaip rašoma S. Norbuto knygoje „Partizano Tautvydo tėvūnija“, „Martynas buvo karštas savo krašto patriotas. Daugeliui draugų nuo grįžtančios sovietų okupacijos traukiantis į Vakarus, jis sakė: „Esu Lietuvos karininkas, turiu tarnauti Lietuvai ir, kas bebūtų, jos nepaliksiu“. M. Kliausius grįžo į Joniškį ir kartu su broliu Kaziu (partizanas Ragelis), pusbroliu Jonu Rutkumi (partizanas Narsutis) ėmė rengtis pasipriešinimo kovoms. M. Kliausiaus-Tautvydo būrys pradėjo kurtis 1944 m. rudenį. Partizanų telkimo vieta pasirinko Žagarės (Mantoriškių ir Didmiškio) bei Tyrelio pelkių miškus. 1945 m. rudenį M. Kliausiaus vadovaujamas partizanų junginys jau vienijo apie 200 kovotojų. Didžiausias ir įsimintiniausias mūšis tarp rinktinės partizanų ir NKVD dalinių, vadovaujant rinktinės vadui M. Kliausiui, įvyko 1945 m. gruodžio 8 d. Mantoriškių miške.  1946 m. sausį Tautvydo būrys buvo susektas ir išblaškytas. Tų pačių metų vasario 18 d. susirėmimo su NKVD būriais metu Martynas Kliausius-Tautvydas žuvo. Partizanai pradėjo vengti didelių susidūrimų su okupacine kariuomene, buvo pereinama prie partizaninio karo taktikos – pasalų ir slapstymosi bunkeriuose. Paskutinieji būrio partizanai nužudyti 1951 m.

                      1999 m. Martynui Kliausiui-Tautvydui pripažintas kario savanorio statusas ir suteiktas Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis. 2001 m. buvusioje štabvietėje pastatytas akmuo su atminimo lentele, kurioje užrašyta „Šioje vietoje 1945-46 m. buvo partizanų Genio rinktinės, vadovaujamos leitenanto Martyno Kliausiaus-Tautvydo, stovyklavietė ir štabvietė“. Šiuo metu buvusi štabvietė su 6 bunkeriais ir šulinio vieta yra įtraukta į Mūšos tyrelio pažintinį taką. Čia pastatytas koplytstulpis bei informaciniai stendai.

                      2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-380 Martynas Kliausius-Tautvydas (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi. Apdovanojimą prezidentūroje atsiėmė partizano sūnėnas Dalius Navikas, kuris šią šeimos relikviją padovanojo Joniškio istorijos ir kultūros muziejui.

                      Dilbinėlių miško pakraštyje taip pat atnaujintas informacinis stendas 4 Prisikėlimo apygardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvonijos Ąžuolo būrio partizanų Antano Virbicko-Bijūno, Edmundo Trinkos-Briedžio, Vaclovo Rudnicko-Birštono ir Juozo Remeikos-Tautiečio atminimui. Šie partizanai žuvo 1952 m. rugsėjo 8 d., tačiau jų palaikų palaidojimo vieta nežinoma.

                      Medžiagą apie Joniškio krašto partizanus ir jų veiklą aktyviai renka kraštotyrininkas Karolis Bačionis bei šauliai. Informacinių stendų atnaujinimui panaudota jų sukaupta informacija bei fotografijos. 

Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn. specialistė Modesta Bielskienė