Naujienos

Žagarės regioninio parko lankytojų centre – egzotiška fotografijų paroda

Nuo š.m. vasario 7 d. iki š.m. balandžio 7 d. Žagarės regioninio parko lankytojų centre eksponuojama gydytojos Siglos Ščeponavičiūtės fotografijų paroda „Pas Dani genties papuasus“. Nuotraukose atsispindi Vakarų Papua (Indonezijos provincija vakarinėje Naujosios Gvinėjos saloje) gyvenančios unikalios, izoliuotos Dani gentis gyvenimo ir buities akimirkos.

                      Šiaulietė gydytoja Sigla Ščeponavičiūtė keliauja ir kelionėse įamžina skirtingų šalių kultūras bei žmones daugiau nei 20 metų.  Įsimintinos kelionės į Papua-Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį, kuri priklauso Indonezijai, akimirkos susidėliojo į įspūdingų ir egzotiškų fotografijų parodą. Nuotraukose matyti sunkiai nusakomo amžiaus vyrų, moterų, vaikų veidai, išdažyti pusnuogiai kūnai, trobelės nendriniais stogais. Dalis toje teritorijoje gyvenančių genčių iki pat šių dienų tebėra kanibalai. Tačiau net tai nesumažino užsidegusios keliautojos noro aplankyti šią mažai kam žinomą ir prieinamą teritoriją. Dani gentyje grupė keliautojų praleido vieną dieną ir dalyvavo kiaulės kepimo ceremonijoje, matė, kaip išgaunama druska, sužinojo apie kai kurias šios genties tradicijas, ritualus. Pasak parodos autorės gydytojos S. Ščeponavičiūtės, Dani gentis gyvena visiškai izoliuota, be jokių civilizacijos ženklų: be elektros, telefono, degtukų ar kitų mums jau taip įprastų ir savaime suprantamų dalykų. Druską jie parsineša iš vulkaninio ežerėlio, kuriame mirko banano koto plaušus, kol šie jos prisigeria. Laužą uždega trindami pagaliukus. Su turistais tenykščiai bendrauja ne itin noriai, tikėtis dėmesio galima tik jiems kažką padovanojus. Labiausiai pageidaujamas daiktas – cigaretės, tad dažnoje nuotraukoje užfiksuoti jas rūkantys ir vyrai, ir moterys.

                             Dani gentis gyvena nedideliuose nameliuose, kuriuos pastato be vinių ar kitokių mums įprastų statybos priemonių, įrankių. Per liūčių sezoną nendriniai namelių stogai stipriai įmirksta ir apsaugo nuo gaisrų sausuoju metu. Įdomu tai, jog vyrai gyvena atskirai nuo moterų. Genties pripažįstamas turto matas – kiaulės - kuo daugiau jų turi, tuo daugiau moterų gali išlaikyti.

                             Nuotraukose dėmesį traukia keista genties atstovų apranga. Ištekėjusios moterys dėvi žolių plaušų sijonus, o merginų sijonai puošti sėklomis. Moterų galvos apdangalas – tinklas, skirtas daiktams nešioti. Vyrų apranga  puošnesnė – su spalvingų plunksnų karūnomis, išdažyti kūnai, nosyse įvertas kaulas. Išskirtinis ir netikėtas nacionalinis vyrų drabužis „koteka“, arba „horim“,  pagamintas iš džiovinto moliūgo.

                             Kviečiame užsukti į Žagarės regioninio parko lankytojų centrą ir apžiūrėti įspūdingų bei netikėtų fotografijų parodą.

Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn. specialistė Modesta Bielskienė