Naujienos

Žagarės miško veimutinė pušis – aukščiausias Žagarės krašto medis?

Susipažinę su didžiausiu šermukšniu Lietuvoje, augančiu Senosios Žagarės žydų kapinėse, persikelkime į Žagarės mišką, kur auga dar vienas gamtos paveldo objektas – Žagarės miško veimutinė pušis. Išlakus medis rodos patį dangų remia...

                      Žagarės miško veimutinė pušis valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu paskelbta 2007 m. Manoma, jog šiam medžiui apie 150 metų. Niekur tiksliai nenurodoma, kaip šis medis įaugo į Žagarės žemę, tačiau peršasi idėja, jog veimutinės pušies atsiradimas Žagarės miške susijęs su didikais Naryškinais, Žagarėje turėjusiais dvarą. Kaip monografijoje „Žagarė“ rašo Mokytoja Romualda Vaitkienė, „1902 m. įrengtas ir Švedlaukio (Švedpolio ar Švėtpolio) žvėrynas, kuriame auginti ir taurieji elniai. Prie Naujosios Žagarės palivarko buvusi miško darbininkų artelė tvarkė miškus ir kelius, prižiūrėjo daigynus, kasė griovius, statė tiltus ir tiltelius, tiesė kelius“. „Būta miško žvalgų ir 94 eiguliai. Vienam eigulių buvo pavesta vežioti raišą Naryškino motiną ir šaudyti varnas“. „Už sutvarkytą girią 1903 m. žemės ūkio parodoje Žagarėje Naryškinas buvo apdovanotas“. Veimutinių pušų auga ir Žagarės dvaro parke, kuris Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898 m. - 1900 m. rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo G. F. F. Kuphaldto projektą. Parke buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių, tarp kurių yra ir veimutinių pušų. Tad galbūt didikų Naryškinų dėka Žagarės miškas gali didžiuotis 29,5 m aukščio veimutine pušimi.

                      Veimutinių pušų kilmė. Daugiausia veimutinės pušys auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Tai aukščiausia šioje Amerikos žemyno dalyje auganti vietinių medžių rūšis. Jų aukštis siekia iki 30–67 m, kamieno skersmuo – 100–180 cm. 2003 m. duomenimis, Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionaliniame parke šiuo metu auganti Bugermano pušis (Boogerman Pine) yra aukščiausia – jos aukštis 56,54 m. Šiuo metu masyviausia – 185 cm kamieno skersmens ir 40,2 m aukščio pušis auga JAV Meino valstijos nedideliame Morilo (Morrill) miestelyje. Istoriškai yra užregistruota masyvesnių: viena tokių, Ričo kalnų pušis, augusi Tenesio valstijoje, nupjauta, kai buvo 186 cm kamieno skersmens ir 51,2 m aukščio, su nulūžusia viršūne.

1705 m. veimutinės pušys pasiekė Europą: Veimuto ji buvo atvežta į Angliją, o vėliau paplito kituose Europos kraštuose. Auga visokiose dirvose, bet labiausiai mėgsta drėgnus priesmėlius ir priemolius, kur pasiekia 50 – 60, net iki 70 m aukštį. Europoje išauga 40 ir daugiau metrų. Jautri miestų dūmams, smarkiai puolama grybo serbentinės veimutrūdės (Cronartium ribicola). Veimutinių pušų medynai labai produktyvūs, vienas hektaras priaugina 6-12 ktm medienos per metus. Mediena minkšta, lengva, labai sakinga, naudojama celiuliozei, fanierai, degtukams, interjerui. XVII–XVIII a. veimutinės pušies mediena plačiai naudota Karališkojo laivyno laivų statybai, taip pat baldų gamybai, namų statybai.

Ši svetimžemė rūšis yra introdukuota Lietuvoje, gana gerai prisitaikiusi prie vietinio klimato. Ji buvo veista Lietuvos miškuose, bet pastaruoju metu dėl grybo serbentinės veimutrūdės (Cronartium ribicola) daromos žalos šią pušį šalies miškuose nustota platinti. Lietuvoje veimutinės pušys nuo seno taip pat augintos dvarų parkuose, sodintos miškuose. 1961 m. duomenimis, šios pušys Lietuvoje augo 92 parkuose ir 48 vietose miškuose. Aukščiausia Lietuvoje veimutinė pušis auga Šilutės miškų urėdijos Pagėgių girininkijos miške ir siekia 42 m aukščio. Žinoma, jog Lietuvoje iš viso 4 veimutinės pušys paskelbtos gamtos paveldo objektais. Dvi iš jų auga Pasvalio raj., po vieną Ignalinos raj. ir Joniškio raj. Žagarės miško veimutinė pušis – aukščiausia ir įspūdingiausia iš jų.

Parengė: Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė