Naujienos

KOVO 20-OJI – PASAULINĖ ŽEMĖS DIENA IR PAVASARIO LYGIADIENIS

Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Kovo 20-oji pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Ši diena gimė iš paprastų žmonių susirūpinimo savo ir mūsų žemės likimu.

                      Istorija. XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Amerikoje buvo pradėta kalbėti apie oro ir kitų gamtos išteklių tausojimą ir apsaugą, būtinumą išsaugoti parkus ir poilsio zonas. Šios problemos jaudino tik aplinkosauginio judėjimo lyderius ir paprastus Amerikos žmones. Tačiau idėjų šalininkų buvo aktyviai ieškoma ir tarp politinių lyderių. Vienas jų - Geilordas Nelsonas, buvęs JAV Kongreso narys bei Viskonsino valstijos senatorius. Jis stengėsi atkreipti savo kolegų dėmesį į aplinkos problemas, tačiau jomis domėjosi tik nedaugelis Kongreso narių. Važinėjant po JAV valstijas, didžiulį įspūdį jam paliko paprastų žmonių ryžtas spręsti aplinkos apsaugos problemas savo miestuose, todėl 1969 m. G. Nelsonas įkūrė organizaciją, kurios pagrindinis tikslas buvo sukurti pamatus ekologiniam švietimui visoje šalyje.

1969 m. aplinkos apsaugos koordinatoriumi JAV tapo Denisas Heizas. Netrukus jis kartu su vienminčiais, daugiausia studentais, ėmė ruoštis Žemės dienos renginiams. Žmonės reagavo labai energingai, į judėjimą įsitraukė daugiau ir daugiau žmonių. 1970 m. vasarį „New York Times“ išspausdino kvietimą visiems JAV piliečiams balandžio 22 d. dalyvauti visoje šalyje vyksiančiose demonstracijose už švaresnę aplinką. Balandžio 22 d. demonstracijos už švaresnę aplinką vyko beveik visuose didžiuosiuose Amerikos miestuose. Įspūdingiausia ši diena buvo Niujorke, kur ją organizuoti padėjo pats miesto meras. Tokie laikraščiai kaip „New York Times“ ir „Washington Post“ Žemės dienos renginiams paskyrė po visą puslapį, apie tai buvo kalbama per televiziją. Pirmosios Žemės dienos koordinatoriaus Bairono Kenardo teigimu 1970 m. Žemės diena buvo viena iš didžiausių taikių demonstracijų žmonijos istorijoje.

1970 m. Žemės dienos organizatoriai savo tikslą pasiekė - dar po metų jau 25 procentai amerikiečių pripažino, kad aplinkos apsauga turi tapti vienu iš valstybės politikos prioritetų. 1970 m. gruodžio mėn. JAV buvo įkurta Aplinkos apsaugos agentūra. Jau tuomet tapo aišku, kad aplinkos problemų negalima išspręsti vienoje valstybėje, jas reikia spręsti tarptautiniu lygiu.

1971 m., praėjus lygiai metams nuo pirmosios Žemės dienos, Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną. Žemės dienai minėti buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.

Žemės diena Lietuvoje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Džonas Mak Konelas kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį (ekvinokciją), kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Nuo 1992 m. Lietuva kasmet mini pasaulinę Žemės dieną. Minėti kovo 20-ąją esame įsipareigoję sau ir kitoms tautoms, o palaikyti balandžio 22-ąją reiškia prisijungti prie milijonų žmonių, neabejingų mūsų Žemės likimui.

Kiekvienas savarankiškai paminėkime Žemės dieną. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus, visuomenės darnios raidos būtinybę, kad mūsų veikla žydinčioje planetoje nebūtų nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas. Pasaulinės Žemės dienos proga kiekvienas pagalvokime apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą nukreipkime tų problemų sprendimo linkme. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami nuolat senkantys Žemės ištekliai. Naudojant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.

Sveikindami šios gražios šventės proga kviečiame susimąstyti, prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Juk galime padaryti tą kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Pagalvokime prieš spausdindami, ar tikrai neužtenka mums tik elektroninio dokumento, pakelkime numestą šiukšlę, iškelkime inkilą – mažais žingsneliais rūpinkimės savo aplinka ir Žeme, kurioje gyvename.

Parengė Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė