Naujienos

Žagarės regioniniame parke aptinkami legendose gyvenantys drakonai

Skiauterėtieji tritonai – patys didžiausi iš Europoje gyvenančių tritonų. Tai uodeguotieji varliagyviai, labai panašūs į lėtus driežus, kurie nutrauktas kojas ar uodegą gali atsiauginti. Žagarės regioniniame parke šie salamandrinių šeimos uodeguotieji varliagyviai stebimi nuo 2019 m., kai pradėta vykdyti šios rūšies inventorizacija. Tuomet jie aptikti dvejose Žagarės miške esančiose nedidelėse kūdrose. Vis labiau šylant orui šiuo metu tritonai jau ruošiasi palikti savo žiemojimo slėptuves ir pradėti tuoktuvių šokius.

                      Skiauterėtieji tritonai paplitę Šiaurės ir Vidurio Europoje iki pat Alpių kalnų, vakaruose – iki Rytų ir Vidurio Prancūzijos, o rytuose – iki Vidurio Rusijos. Lietuvoje ši rūšis paplitusi netolygiai, nors tinkamos buveinės tritonams veistis aptinkamos visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvos populiaciją gali sudaryti 3 000–5 000 suaugusių varliagyvių.

Skiauterėtasis tritonas (lot. Triturus cristatus) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pavasarį ir vasarą ši rūšis mūsų šalyje aptinkama upių senvagėse, kūdrose. Tipiška vandens buveinė yra nedidukė keliasdešimties kvadratinių metrų kūdra, nes didesniuose telkiniuose tritonų lervutes dažniau suėda žuvys, neleisdamos atsinaujinti populiacijai. Geriausiai jiems tinka negilūs vandens telkiniai su seklesniais plotais, kurių dugnas padengtas smėliu arba moliu. Šiuos tritonus geriausia stebėti ramią pavasario naktį pasišviečiant žibintuvėliu. Būtent tuomet galima pasigrožėti įmantria dauginimuisi pasiruošusių patinų banguojančia skiautere, ryškiomis spalvomis ir sudėtinga, bet guvia elgsena. Skiauterėtieji tritonai išties įspūdingi varliagyviai, labiau panašūs į legendose gyvenančių drakonų sumažintas versijas nei į paprastus varliagyvius.

                      Kokie pagrindiniai šio varliagyvio požymiai? Jų kūno viršus pilkai juodas ar tamsiai rudas, tačiau pilvas išmargintas ryškiai oranžinėmis ir juodomis dėmėmis, oda grūdėta. Skiauterėtuosius tritonus nuo paprastųjų galima atskirti ne tik pagal spalvas, bet ir pagal užpakalines kojas: paprastasis turi plaukiojimo plėves, o skiauterėtasis – ne. Tuoktuvių metu patinams užauga nugaros skiauterė dantytu kraštu, kuri ties uodegos pamatu nutrūksta arba pažemėja, o uodegoje vėl paaukštėja. Lietuvoje dažniausiai šie tritonai užauga iki 12-18 cm ilgio. Skiauterėtojo tritono gyvenimo ciklas skirstomas į veisimosi (vandenyje) ir nesiveisimo (sausumoje) periodus. Rudenį ir žiemą jie daugiau laiko praleidžia sausumoje, o iš žiemojimo slėptuvių išlenda dirvos temperatūrai pakilus iki 5 °C. Šie tritonai labai atsparūs šalčiui – būna judrūs net prie 0° C. Dar labiau atšilus keliauja į veisimosi kūdras, kur patinai pirmi užsiima poravimui tinkamas vietas. Patinai vilioja pateles ne tik spalvinga skiautere, bet ir šokdami tuoktuvių šokį. Šokiams pasirenkamos lygaus paviršiaus, neapaugusios vešlia augalija vandens telkinio dugno aikštelės, kurias jie saugo nuo kitų patinų. Patelės padeda apie 200–300 kiaušinėlių, kuriuos po vieną ar grandinėlėmis po 2-3 prilipina apatinėje vandens augalų lapų pusėje. Tritonų patelės kiekvieną ikrelį užpakalinėmis letenėlėmis suvynioja į augalo lapą, kad būtų saugūs. Liepą ar rugpjūtį tritonų jaunikliai jau išlipa iš vandens, sausumoje jie praleidžia 3-5 metus, kol subręsta. Skiauterėtieji tritonai dažniausiai minta vandens telkinio dugne gyvenančia gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis ar vandens asiliukais.

                      Įprasta manyti, kad tritonai, kaip ir kiti varliagyviai, yra blogai prisitaikę gyventi sausumoje. Tačiau išskirtinės biologinės savybės šiems gyvūnams leidžia įsikurti labai specifinėse ekologinėse nišose. Skiauterėtieji tritonai sugeba savo gyvenimo ciklą priderinti prie vandens telkinių periodiškų išdžiūvimo laikotarpių. Jie netgi dažniau randami tuose vandens telkiniuose, kurie išdžiūsta sausringais metais, negu tuose, kurie niekuomet neišdžiūsta. Lyginant su paukščiais, žinduoliais ir netgi kai kuriais ropliais, varliagyvių maisto poreikiai yra maži. Jie gali gyventi tose vietose, kur maisto ištekliai skurdūs ir kitos stuburinių grupės ten neišgyventų.

Straipsnis iš ciklo „Pažink retas Žagarės regioninio parko rūšis“.

Nuotraukos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Skiauter%C4%97tasis_tritonas

Parengė: Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė