Žagarės botaninis - zoologinis draustinis

Draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti būdingus Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšę gyvūniją, vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją.

   Išskirtinė gamtinė Žagarės botaninio-zoologinio draustinio (865 ha) vertė ta, kad beveik visas jis savaiminis. Visas draustinio plotas ir dalis ekologinės apsaugos prioriteto zonos patenka į ,,Natura 2000“ teritorijų tinklą. Be dažnai sutinkamos plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) draustinyje aptinkamos ir kitos saugomos augalų rūšys: įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), didžioji astrancija (Astrantia major), šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria), pievinė poavižė (Helictotrichon pratense), tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia),aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė ( Poa remota), juodagalvė bajorė (Centaurea phrygia), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea), pataisas- statusis atgirys (Huperzia selago), samanos : plunksninė pliusnė (Neckera pennata) , žalioji tumė (Zygodon viridissimus) ir daugelis kitų rūšių.
Gausi ir įvairiarūšė draustinio gyvūnija. Žagarės miškai buvo pirmoji vieta, kur pradėti reaklimatizuoti taurieji elniai. Žinoma, kad juos čia XX a. pradžioje aptvaruose laikė grafas Naryškinas. Manoma, kad pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda susiformavo iš grafo pabėgusių žvėrių. Elniai galėjo būti išleisti per 1905 metų neramumus arba per Pirmąjį pasaulinį karą. Egzistuoja dar viena nepatvirtinta versija, kad elniai į Lietuvą atklydo iš Latvijos, kur juos aptvaruose laikė ir leido į laisvę Kuršo baronai. Draustinio miškuose galime sutikti daugelį gyvūnų rūšių: briedžių, stirnų, šernų, lapių, įvairių paukščių ir vabzdžių rūšių, sutinkamų ir kituose Lietuvos kampeliuose. Svarbiausias ir didžiausio susidomėjimo sulaukęs įvykis – draustinio miškuose apsigyvenusi lūšis (Lynx lynx). 2010 m. sausio mėnesį buvo stebėta lūšis, besivedžiojanti du jauniklius. Tai rimtas pagrindas manyti, kad mūsų miškuose ši puošni katė apsistos ilgam. Gūdžiuose draustinio miškuose lizdus suka mažieji ereliai rėksniai (Aquila pamarina), nepraeinamas šlapynes pamėgo gervės (Grus grus), išdulėjusiuose stuobriuose uoksus kala pilkosios meletos (Picus canus). Miško aikštelėse galima aptikti saugomų drugių rūšių: akiuotąjį satyrą (Lopinga achine), auksuotąją (Euphydryas aurinia) ir baltmargę (Euphydryas maturna) šaškytes.