Gaudikių geomorfologinis draustinis

Draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti Gaudikių moreninį gūbrį – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentą.

   Paskutiniojo, t.y. Nemuno apledėjimo ledynas, pasitraukdamas iš Pietų Lietuvos kelis kartus ne tik sustojo, bet ir pakartotinai vėl pasistūmėdavo pirmyn. Paskutinysis šio bendrai besitraukiančio ledyno sustojimas prieš 13000 m. buvo Šiaurės Lietuvoje. Dabar reljefe jis atžymėtas Linkuvos galinės morenos gūbriu ir Žiemgalos lyguma. Šis reljefas pagal atsiradimo laiką yra pats jauniausias Lietuvoje. Pietvakarinį ir pietinį Joniškio rajono pakraštį juosianti  Linkuvos kalvagūbrio dalis (Dilbinai, Juodeikiai, Rudiškiai ir kt. kaimai) daugiausia sudaryta iš moreninio priemolio. Joniškio rajone yra daugiausia iškilusi jo dalis, nes slūgso ant aukščiausiai iškilusio dolomitinio pamato ir pasiekia aukščiausią paviršiaus tašką 97,25 m ties Gaudikių kaimu. Čia įsteigtas Gaudikių geomorfologinis draustinis (322 ha). Draustinio teritorija apima vaizdingą Linkuvos gūbrio atkarpą tarp Gaudikių ir Tarbūčių kaimų. Ilgos ir plokščios kalvos palaipsniui pereina į negilias įlomes, kuriomis nutįsta mažai vandeningos upelių vagos. Nežiūrint to, kad šis kalvagūbris kitų aukštumų tarpe yra toks neryškus, geologiniu atžvilgiu yra labai reikšmingas, žymimas įvairių šalių mokslininkų visuose įvairaus mąstelio žemėlapiuose, nes parodo paskutinio apledėjimo, paskutinio ledyno antslinkio ribą, kuri yra išreikšta taisyklingo lanko formos gūbriu, parodančiu ledyninės plaštakos, kuri kaip buldozeris sustūmė aukštumą, padėtį. Skirtingi gūbrio šlaitai (pietinis status, šiaurinis nuolaidus) parodo ir skirtingas jų formavimosi sąlygas. Šiaurinį formavo palaipsniui besitraukiantis ledynas, t.y. tada, kada daugiau nutirpdavo, negu pritekėdavo, o pietinio šlaito statumas rodo jo kontaktinį formavimosi pobūdį, kada Mūšos įlomoje išlikęs nuo ankstyvesnio ledyno atskilo didelis ledo luitas, sulaikė kaip stati siena slenkančią iš šiaurės ledyninę plaštaką, ir nulėmė Linkuvos gūbrio susiformavimo vietą. Vakarinėje šios įlomės dalyje, ištirpus ledynui, atsirado didelis ežeras, kuris ilgainiui užpelkėjo, susiformavo Mūšos tyrelio pelkė, o joje išliko tik buvusio ežero likutis – Miknaičių ežeras, vienintelis natūralus ežeras Joniškio rajone.