Mūšos tyrelio telmologinis draustinis

Draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti Mūšos Tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus.

   Mūšos tyrelio telmologinis draustinis (1676 ha) itin vertingas pelkių ir šlapių miškų kompleksas atitinka keletą Ramsaro konvencijos kriterijų, įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Šį sudėtingą gamtinį kompleksą sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo vienintelis Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras (5,7 ha) ir daug mažų ežerėlių. Mikaičių girininkijos 69 kvartale guli gamtos paveldo objektas – Tyrelio akmuo. Tai yra viena iš vertingiausių saugomų teritorijų Šiaurės Lietuvoje. Aukštapelkės didžiąją dalį sudaro gailiniai pušynai (Ledo-Pinetum). Pelkės lago vyraujančiose bendrijose edifikatorius (vyraujanti rūšis) yra laiboji viksva (Carex lasiocarpa). Pietinėje aukštapelkės dalyje plyti tarpinio tipo pelkių plotai, kuriems savotišką vaizdą suteikia reti nendrių sąžalynai. Sparčiai mažėjantys aukštapelkės plynės plotai yra rytinėje draustinio pusėje. Čia tarp kelių dešimčių nedidelių ežerokšnių yra paplitę baltasaidrynai. Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomos augalų bendrijos kimininio baltasaidryno (Sphagno tenelli- Rhynchosporetum albe ) fragmentai. Apypelkio miškuose vyrauja šlapi ir klampūs juodalksnynai. Saugomos augalų rūšys –baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) ir siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), aptinkamos tarpinio tipo pelkėse. Pelkę juosiančių griovių šlaituose auga raktažolės pelenėlės (Primula farinosa), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Draustinyje pastoviai, nors negausiai gyvena baltieji kiškiai(Lepus timidus), pastebimi vilkai (Canis lupus), ūdros(Lutra lutra), bebrai (Castor fiber), nuo 2006 metų aptinkama lūšis (Lynx lynx). Draustinio teritorijoje aptinkamos saugomos vabzdžių rūšys: vabalai žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens), didysis skydvabalis (Peltis grossa), drugiai baltmargė šaškytė (Euphydrias maturna), rudakis satyriukas (Coenonympha hero), didysis auksinukas (Lycaena dispar). Pelkinis satyras (Oeneis jutta) reta, saugoma rūšis, drugiai vasaros pradžioje skraido gailiniuose pušynuose. Tai toliausiai į vakarus nutolęs šio reto drugio, Lietuvos raudonosios knygos atstovo (poledynmečio relikto), paplitimo taškas Lietuvoje. Draustinyje gyvena keturios roplių rūšys. Raistuose gausiai sutinkama paprastoji angis (Vipera berus), gyvavedis driežas (Lacerta vivipara). Labai įvairiarūšė draustinio ornitofauna. 1996-1999 m. Mūšos tyrelyje užfiksuota 115 paukščių rūšių, iš kurių 22 saugomos rūšys: pilkoji antis (Anas strepera), šaukštasnapė antis (Anas clypeata), juodasis gandras (Ciconia nigra), gyvatėdis (Circaetus gallicus), pievinė lingė (Circus pigargus), starsakalis (Falco columbarius), vapsvaėdis (Pernis apivorus), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), gervė (Grus grus), tetervinas (Tetrao tetrix), švygžda ( Porzana porzana), griežlė (Crex crex) , dirvinis sėjikas (Pluviatilis apricaria), tikutis (Tringa glareola), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), didžioji kuolinga (Numenius arguata), gaidukas (Philomachus pugnax), paprastasis griciukas (Limosa limosa), balinė pelėda (Asio flammeus), žalioji meleta (Picus viridis), pilkoji meleta (Picus canus), plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Mūšos tyrelis yra viena iš svarbiausių migruojančių vandens ir pelkių paukščių poilsio ir mitybos vietų. Sezoninės migracijos metu čia apsistoja įvairios ančių rūšys, o želmeninės (Anser fabalis) ir baltakaktės (Anser albifrons) žąsys čia laikosi tūkstantiniais būriais.

• Bruknė
• Gervės
• Miknaičių ežeras iš viršaus
• Sniego pataluose
• Trilapis puplaiškis