Žagarės urbanistinis draustinis

Žagarės urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Žagarės urbanistinę struktūrą: gatvių tinklą, aikštės planą, miestelio erdvinę kompoziciją.

Kartu į Žagarės urbanistinį draustinį įeina ir Žvelgaičio kalnas – Žagarės pilies ir kovų su Livonijos ordinu vieta bei  Žagarės dvaro sodyba (XIX a.) su didžiausiu Lietuvoje peizažiniu parku, pradėtu kurti XVII a., atnaujintu ir išplėstu 1898-1900 m. pagal dendrologo G. Kuphalto projektą. Augalijos įvairove Žagarės parkas nusileido tik Palangos parkui. Pagal projektą buvo pasodinta daugiau negu 200 želdinių rūšių. Daugiau kaip 100 jų auga ir dabar, parkas yra puikus medžių išdėstymo etalonas. Dvaro sodybos architektūroje dominuoja angliškos Tiudorų stiliaus gotikos formos, sodybos kompozicija paremta sodybos – parko idėja. Kompozicijos centras – klasicizmo stiliaus centriniai rūmai su puošniais arklidžių pastatais.