Augalų įvairovė

Daugiau nei pusę Lietuvos augalijos savaiminių rūšių galima rasti Žagarės regioniniame parke.

   Didžioji Žagarės regioninio parko teritorijos dalis yra vakarinėje Žiemgalės lygumos dalyje, tik Mūšos tyrelio telmologinis draustinis priklauso Ventos vidurupio žemumos rytinei daliai. Tarp šių žemės paviršiaus kompleksų yra įsiterpęs galinės moreninės prigimties darinys - Linkuvos gūbrys. Vakarinėje parko dalyje nuo Žagarės iki Minčaičių tęsiasi Žagarės ozas. Minėtuose reljefo dariniuose galime rasti didelę buveinių įvairovę. Retųjų augalų ir kitų gamtos vertybių apsaugai, regioniniame parke įsteigti 7 gamtiniai draustiniai, apimantys 3019 ha (42 %) parko teritorijos. Regioniniame parke išskirtos 6 ,,Natura 2000“ teritorijos (5 BAST ir 1 PAST), kuriose saugoma 11 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų. Žmogaus nepaliestuose parko miškuose randamos 7 saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų Raudonosios knygos sąrašą. Žagarės regioniniame parke užfiksuotos 674 savaiminės induočių augalų ir 262 samanų rūšys, iš kurių 43 rūšys (28 induočių rūšys ir 15 samanų rūšių) – Lietuvos Raudonosios knygos atstovai. Žagarės miško 49 kvartale auganti veimutinė pušis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Rūšių gausumu išsiskiria miškai. Ypatinga verte pasižymi ąžuolyniniai eglynai, kurie plyti brandą pasiekusiuose miško plotuose. Tai ne tik vieni našiausių medynų, bet ir daugelio retų augalų rūšių prieglobstis. Pirmiausia reikia paminėti čia randamą plačialapę klumpaitę (Cypripedium calceolus), kaip niekur kitur plačiai paplitusią beveik visame Žagarės miške. Visų įdomiausia, labai reta saugoma rūšis - didžioji astrancija (Astrantia major), kuri Lietuvoje išlikusi iš buvusio šiltesnio klimato periodų tik Žagarės apylinkių miškuose. Dabartinė jos ištisinio arealo šiaurinė riba praeina gerokai piečiau Lietuvos teritorijos, ir pas mus tėra tik reliktinis to arealo fragmentas. Be aukščiau paminėtų, regioninio parko miškuose aptinkamos ir kitos saugomos augalų rūšys: įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria), pievinė poavižė (Helictotrichon pratense), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), retažiedė miglė ( Poa remota), juodagalvė bajorė (Centaurea phrygia), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea). Dėl savo riboto paplitimo vertos dėmesio kalkiamėgės samanos. Dūlančio dolomito atodangos plyti buvusiame Žagarės dolomitų karjere ir Žagarės mieste, Švėtės krantuose. Tik ant dolomito auga labai retos, saugomos rūšys: laiboji peikšė (Gyroweisia tenuis), Funko bryja (Bryum funckii). Ant humusu padengtų dolomitinių nuolaužų aptinkamos retos rūšys: Bryum neodamense, Ditrichum flexicaule, Tortella inclinata. Savitas samanų rūšių kompleksas yra susiformavęs Švėtės atodangoje. Prie kalkingo vandens šaltinių auga: Palustriella commutatum, Cratoneurum filicinum, Brachythecium rivulare. Tai kalkinius tufus formuojančios rūšys. Šiose buveinėse aptinkama labai reta saugoma samanų rūšis balkšvoji drėgva (Amblyodon dealbatus).

• Didžioji astrancija
• Didžioji zunda
• Pievinė šilagėlė
• Plčialapė klumpaitė
• Triskiautė žibuoklė