Apsilankymų per:
Metus: 44046
Mėnesį: 2583
Dieną: 94
Iš viso: 334542

     

 

Bendra informacija

Žagarės apylinkės, plytinčios Šiaurės Lietuvos Žiemgalos lygumos vakariniame pakraštyje, išsiskiria savo gelmių sąranga ir reljefo formų įvairove.

2011-09-01

   Žagarės regioninis parkas išsidėstęs Žiemgalos lygumos pietvakariniame pakraštyje. Paviršiaus požiūriu parko teritorijoje galima išskirti du kompleksus: pietvakariniame parko pakraštyje driekiasi Linkuvos moreninis kalvagūbris, o likusioje parko dalyje plyti Žagarės-Skaistgirio dugninės morenos lyguma. Regioninio parko paviršius žemėja jį formavusios Žiemgalos ledyninės plaštakos atsitraukimo kryptimi – iš pietvakarių į šiaurės rytus.
Linkuvos moreninis kalvagūbris žymi Žemgalės lygumą nuo Ventos vidurupio lygumos. Jis sudarytas iš kraštinių ledyno darinių, vyrauja derlingi velėniniai karbonatiniai priemolio dirvožemiai. Kalvagūbris išsiskiria ne tiek aukščiu, kiek įvairesniu reljefu ir kitokiu kraštovaizdžiu – jis sudaro smulkiai ir lėkštai kalvoto, raguvoto, gana tankiai apgyvendinto agrarinio kraštovaizdžio juostą, įsprausta tarp plokščių pašlapusių miškingų lygumų šiarrytinėje pusėje (Žagarės miškas) ir Mūšos tyrelio pelkinio masyvo Ventos vidurupio lygumoje. Išraiškingiausia į regioninį parką patenkanti kalvagūbrio dalis – Gaudikių moreninis kalvagūbris – saugomas Gaudikių geomorfologiniame draustinyje. Didžiąją regioninio parko dalį užimanti Žagarės-Skaistgirio banguota dugninės morenos lyguma susidarė atsitraukiant Žiemgalos ledyninei plaštakai likusios dubumos pakraštyje. Ledyninių darinių danga labai plona, kai kur į paviršių išeina dolomitai. Šioje parko dalyje išskiriami du kraštovaizdžio tipai: plokščios blogai drenuojamos miškingos priemolingos lygumos su velėniniais glėjiškais pajaurėjusiais dirvožemiais (vyrauja Žagarės miške) bei stambiai banguotos negiliai slėniuotos priemolingos agrarinės lygumos su derlingais velėniniais karbonatiniais dirvožemiais. Plokščių ir banguotų lygumų kraštovaizdį paįvairina šiaurinį parko pakraštį kertantis Švėtės upelio slėnis bei du ozai (plačiausiai žinomas Žagarės ozas, tačiau yra dar vienas kiek mažesnis ozas, įsiterpiantis į Žagarės mišką ties Šarūnų vienkiemiu). Deja, pastarieji labai nukentėjo, iki šių dienų išliko tik šių ozų fragmentai, tuo tarpu didžiojoje dalyje plyti išeksplotuoti karjerai, kuriuose susidarė rekreacijai naudojami vandens telkiniai.