Švėtės atodanga

Geologinis gamtos paveldo objektas

2011-09-04

   Atodanga yra dešiniajame upės Švėtės krante apie 3 km pasroviui nuo Žagarės miestelio. Atodangos aukštis nuo upės lygio iki jos viršaus yra apie 8 metrus, ilgis – 10 metrų. Minima atodanga yra Joniškio banguotoje moreninėje lygumoje (pagal Lietuvos geomorfologinį rajonavimą (Guobytė 2000)). Atodangos pjūvis sudarytas iš dviejų skirtingos kilmės ir amžiaus darinių kompleksų. Apatinė dalis (2 m į viršų nuo upės vandens lygio) sudaryta iš viršutinio devono Žagarės svitos dolomitų. Šios svitos dolomitams būdinga tik šviesiai pilka spalva, smulkus ir vidutinis kristalingumas. Viršutinė atodangos pjūvio dalis suklota iš moreninės medžiagos, kurią paliko kontinentinis ledynas, paskutinio ledlaikio metu savo skydu užklojęs beveik visą Lietuvą.
   Moksliniu požiūriu įdomiausi yra atodangos papėdėje randami klintiniai tufai. Klintiniai tufai – šviesi (balta, pilkšva, gelsva) poringa uoliena, susiklosčiusi slėnių šlaituose, šaltinių iškrovos vietose. Tufuose randama smėlio, molio priemaišų, pasitaiko augalų liekanų, kartais jie sudaro ištisą sluoksnelį. Daugiausia gėlavandenės klinties susidarė holocene, pašiltėjus klimatui, ypač atlantyje (prieš 5-6 tūkst. metų). Ledyno paliktose nuogulose buvo nemažai karbonatinių uolienų fragmentų, atneštų iš pagrindinių sluoksnių (silūro, demono, permo, kreidos), kuriuos tirpino cirkuliuojantis požeminis vanduo. Gėlavandeniai klinčiai susidaryti svarbiausią reikšmę turėjo šiltas ir drėgnas klimatas. Požeminis vanduo, prisotintas karbonatų, pasiekęs žemės paviršių, netekdavo dalies anglies dioksido ir iš jo iškrisdavo kalcio karbonatas.
   Tufų klostymuisi pirmoji sąlyga yra arti paviršiaus esančios karbonatinės uolienos – klintys, dolomitas, mergelis, kreida. Taip pat reikšmės turi virš jų slūgstančių kvartero nuogulų petrografinė sudėtis ir vandens filtracinės savybės. Atodangoje randamų tufų diametras siekia iki 0,5 metro, cheminė jų sudėtis – CaCO3 70,65%. Šaltinių vanduo skaidrus, bespalvis, bekvapis, gėlas, kietas, hidrokarbonatinio – sulfatinio – chloridinio tipo.
   Švėtės atodanga yra svarbi tiek geologiniu, tiek ir biologinės įvairovės požiūriu. Visas atodangos šlaitas labai šaltiniuotas. Atodangos šlaitas apaugęs įvairių samanų bendrijomis. Ši atodanga yra viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur randama klintinio tufo buveinė. Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinių sąvoka atsirado kartu su Europos sąjungos keliamais reikalavimais aplinkosaugai.

Priedai:

Naujausi straipsniai

2019-04-15 Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno darbotvarkė

2019-03-31 Žagarę vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija, nes čia – stebuklais garsėjusios Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės gyvenamoji vieta.

2019-03-28 Parkas XIX a. pabaigoje rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo Georgo Friedricho Ferdinando Kuphaldto (1853–1938) projektą.

2019-03-28 Jei domitės religija, krikščionybės raida, bažnyčių istorija, norite daugiau sužinoti apie Dievo Tarnaitę Barborą Umiastauskaitę ir jos stebuklus – šis maršrutas kaip tik Jums.

2019-03-28 Kviečiame pakeliauti po unikalią istoriją turinčią Žagarę. Šis maršrutas skirtas būtent Jums, jei norite pamatyti žymiausius Žagarės kultūros, gamtos paveldo objektus, susipažinti su miestelio istorija.