2011 m. laikraštis „Žagarės balselis“

2011 m. „Žagarės balselis“ - nepolitinis Žagarės laikraštėlis, skirtas Žagarės vyšnių festivaliui

„Vėjeli, pūsk, laivelį nešk,

Nunešk Kuršių žemelėn...

     Skambėdavo ir lietuvių, ir latvių dainų šventėse. Su šia daina Žagarės choras važiavo į Rygą. Valstybinė siena, besikuriant nepriklausomybėms, atsitraukė ligi pat Žagarės. Dvi muitinės su riboženkliais sustojo visai šalia. Tik nebuvo riboženklių kalboms, tarmėms ir žmonėms. Latviškai kalbant galėjai girdėti pusę turgaus ar jomarko. Kiekvienas Žagarėje jei ne kalbėjo, tai bent suprato latviškai. Rodos, ranka pasiekiami buvo Kreidinė, Katrinė, Bukaičiai, Medžiamuižė, Kalnamuižė, Zaliniekai, Pietiniai, Aucė...

     Abiejose pusėse - ir Lietuvoje, ir Latvijoje - gyveno aistringų futbolininkų.

     Pažangūs latvių ūkininkai samdė bedarbius Žagarės miestelio žmones. Su nuolatiniu leidimu bet kada galėjai pereiti sieną.

      Iš šioje pusėje, plačioje Žagarės apylinkėje, gyveno darbštūs ir sumanūs latvių ūkininkai.

     Pačiame mieste gyveno daug latvių - įvairių profesijų ir amatų, devynių galų meistrai, jau nuo seno čia apsistoję arba atsikėlę iš Žeimelio, Šakynos, Alkiškių ir kitų vietų. Nuo seniausių metų latviais pasitikėjo abiejuose miesto dvaruose.

     Latvių bendruomenė puoselėjo savo kalbą, kultūrą ir tradicijas. Rengdavo linksmus savo vakarus Kvedaro salėje su vaidinimais ir chorais. Visai čia pat, Vilniaus gatvėje, lankydavo senąjį nebylųjį kiną. Šventė Martynus, Jonus, rengdavo Gegužines. Apie tokias šventes 1931 m. yra rašęs ir „Žagarės balselis“.

     Latvių bendruomenė turėjo savo bažnyčią, atsilankantį kunigą. Iš miesto eidavo pėsti, iš kaimo atvažiuodavo arkliais. Latvių ūkininkai mokėjo užsiauginti išpuoselėtų sunkiasvorių!

     Latvių kapinės - kitame miesto gale. Jose daugybė seniausių įspūdingų paminklų su aukštomis tvorelėmis arba grandinėmis.

     Šių dienų šeimose senosios tradicijos nyksta. Ir šiandien Žagarėje tebeskamba nekasdieniai vardai: marija, Joana, Lilija, Velta, Ausma, Dzintra, Voldemaras, Dzidra, Mirdza, Osvaldas, Vilis ir daug kitų.

     Visada gaila to, kas atsitraukia praeitin. Bet prisiminimas apie senąją ir viduramžę Žagarės latvių kartą vertas pagarbaus žvilgsnio iš šios dienos nuotolio.

                                              Parengta pagal monografiją „Žagarė“ V.: Versmė, 1998 m.“

Visą laikraštėlį skaitykite priede. 

• „Žagarės balselis“ 1 psl.
• „Žagarės balselis“ 2 psl.
• „Žagarės balselis“ 3 psl.
• „Žagarės balselis“ 4 psl.