Žagarės regioninio parko IŠSKIRTINĖ VERTĖ

ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Patvirtinta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-148

Trumpai. Mažasis Žagarės regioninis parkas įvairus ir įdomus ledyno sustumtais ilgais gūbriais, ozais ir kitomis gamtos bei kultūros vertybėmis. Žagarės ozas tarsi milžiniška gyvatė vingiuoja net 8 kilometrus. Dolomito klodai lėmė ypatingos vyšnių rūšies atsiradimą. Be žagarvyšnių jau neįsivaizduojamas šio krašto savitumas ir naujosios tradicijos. Žagarės dvaras su didžiuliu parku, raudonų plytų mūro namai Žagarės miestelyje, mažais nameliais aplipusi per Žagarę ramiai vingiuojanti Švėtė – tai vis šio parko išskirtinės vertybės. Tik šiame parke auga labai retas augalas – didžioji astrancija. Žagarės mišką išgarsino taurieji elniai.

Kraštovaizdis. Žagarės regioninis parkas išsidėstęs Žiemgalos lygumos pietvakariniame pakraštyje, kuriame driekiasi Linkuvos moreninis kalvagūbris, o likusioje parko dalyje plyti Žagarės – Skaistgirio dugninės morenos lyguma. Plokščių ir banguotų lygumų kraštovaizdį paįvairina Švėtės upelio slėnis bei du ozai.

Negyvoji gamta. Išraiškingiausia Linkuvos gūbrio dalis – Gaudikių kalvagūbris. Kita parko vertybė – įspūdingas Žagarės ozas, besitęsiantis apie 8 km. Nuo jo atsiveria Švėtės slėnio, Žiemgalės lygumos ir miškingų apylinkių vaizdas. Žagarės apylinkės išsiskiria gelmių sąranga ir reljefo formų įvairove. Po nestora morenine danga slūgso milijonus metų skaičiuojantys dolomitų sluoksniai, kuriuos galima pamatyti Žagarės atodangoje.

Gyvoji gamta. Tik šiame parke, Švėtės slėnyje ir Žagarės miške auga didžioji astrancija – labai retas augalas. Žagarės regioninis parkas žinomas itin gausia tauriųjų elnių populiacija. Mūšos tyrelio ir jį supančiuose miškuose gyvena vilkai, lūšys. Taip pat čia aptinkami reti drugiai: machaonas, rudasis satyriukas, akiuotasis satyras, tamsioji šaškytė.

Kultūros paveldas. Daugiau nei 800 metų istoriją menančiame Žagarės miestelyje su šimtmečius minamomis miesto gatvelėmis susipina skirtingų laikotarpių kultūrinis palikimas. Vertingiausias čia aristokratiška dvasia alsuojantis Žagarės dvaro kompleksas. Protėvių didybę mena piliakalniai.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Dolomito klodai lėmė tai, kad Žagarė nuo seno garsėja ypatinga vyšnių rūšimi – žagarvyšnėmis. Žagarė jau neįsivaizduojama be Žagarės vyšnių festivalio ir kaliausių. Įdomus renginys, palengva tampantis tradicija- Šiaurės Lietuvos kleckų (įvairiausiais būdais įdarytų ruginių koldūnų) šventė. Dar viena įdomybė Žagarėje – E. Vaičiulio vadinamasis unikalus „puodų namas“.